Šiandien kiekviena šeima turi automobilį, dažnai ir ne vieną. Jei jie eksploatuojami, natūralu, kad retkarčiais ir genda. Intensyviai važinėjant automobiliu ir norint, kad jis tarnautų, būtina tinkamai jį prižiūrėti, t. y., atėjus laikui atlikti reikalingas kosmetinės priežiūros procedūras ir pasirūpinti technine automobilio būkle.
Viena svarbiausių automobilio detalių yra kuro siurbliai. Jie, priklausomai nuo variklio tipo būna benzininiai ir dyzeliniai. Aptarkime pastaruosius: kaip jie veikia, kodėl dyzeliniai kuro siurbliai genda, kaip juos taisyti ir prižiūrėti.
Kuro siurblys sukelia aukštą spaudimą. Šis mechanizmas nuolat pumpuoja kurą, o jo našumas priklauso nuo variklio apsukų: kuo variklis greičiau sukasi – tuo siurblio našumas didesnis.
Aukšto spaudimo kuro siurbliai dyzelinį kurą paduoda į bendrą jo kaupimo cilindrą. Už spaudimą joje lengvuosiuose automobiliuose yra atsakingas spaudimo daviklis rampoje. Iš bendros rampos kuras paduodamas elektroninių purkštukų link. Purkštukai, priklausomai nuo spaudimo ir gaunamo elektroninio signalo, mikrosekundžių tikslumu paduoda reikiamą kuro kiekį kiekvienam cilindrui. Per vieną ciklą kiekvienas purkštukas atlieka nuo 5 iki 6 skirtingų įpurškimų, kurių pagalba pasiekiamas optimaliausias kuro paskirstymas ir tolimesnis degimas, kompensuojamas variklio garsas bei tolygus darbas. Visas šis procesas užtrunka 1–2 mikrosekundes. Būtent toks tikslumas leidžia labai efektyviai naudoti kurą, sunaudoti jo gana nedaug, įgauti neregėta dyzeliniam varikliui trauką ir tylų veikimą, neskiriamą nuo benzininio variklio darbo garso.
Kuro siurblys užtikrina reikiamą slėgį, kad kuras pasiektų purkštukus. Jis veikia priklausomai nuo variklio. Siurblio konstrukcijos pagrindą sudaro vienas ar keli stūmokliai, kurie pradeda veikti sukantis įleidimo paskirstymo velenui. Kuro slėgio valdiklis stebi, kad siurblys paduotų reikiamą kiekį kuro į purkštukus. Kuro rampa paskirsto kurą purkštukais ir neleidžia jam pulsuoti darbiniame kontūre.
Labai dažnai visų pirma sugenda purkštuvai – jie yra labai jautri kuro sistemos sudedamoji dalis, todėl ieškoti gedimo priežasties reikėtų pradėti nuo purkštuvų patikros. Jei jie yra geri, tuomet reikia tikrinti kuro siurblį.
Kuro siurbliai dažniausiai genda todėl, kad įvyksta natūralus susidėvėjimas arba dėl nekokybiško kuro ir jame esančių kietųjų kuro dalelių, t. y. šiukšlių. Vienas iš ženklų, kuris parodys, kad kuro siurblys genda – tai sunkus automobilio užvedimas. Taip pat automobilis su begendančiu kuro siurbliu tampa silpnesnis, o borto kompiuteris gali įjungti avarinį rėžimą.
Taip pat didelė grėsmė gali iškilti, jei kuro siurblys įgaus sukimo momentą ne per diržą, o per krumpliaračius. Tuomet siurblio riebokšliai gali pradėti leisti kurą, kuris pateks į automobilio alyvą. Susimaišius dyzeliniam kurui ir variklio alyvai, pastaroji netenka tepamųjų savo savybių.
Kitos dažnos dyzelinių variklių kuro siurblio gedimo priežastys gali būti problemos su elektromagnetiniu vožtuvu, siurblio valdymo bloku, gali blogai veikti elektromagnetiniai vožtuvai, kurių pagalba yra valdomas paduodamo kuro kiekis ir kuro mišinio įpurškimas. Šiuos elektromagnetinius vožtuvus prižiūri ir juos valdo kuro siurblio elektroninis valdymo blokas ir jeigu jis sugenda, siurblio atliekamas darbas tampa bevertis: mašina gali neužsivesti, nuolat gesti, neturėti traukimo, nuolat pulsuoti apsukos, nereaguoti į akseleratoriaus pedalo spaudimą.
