Gyventojai grįžta į senas vėžes: pradeda sau leisti daugiau

316
Parduotuvės vežimėlis. Nuotrauka Artyom Kim iš Unsplash.

Prasidėjusi vasara ir sumažėjusi baimė dėl keletą mėnesių šalį temdžiusios COVID-19 bangos paskatino gyventojus tęsti dar iki paskelbiant karantiną užsibrėžtus planus. Daugelis mano, kad šiuo metu yra puikus laikas pradėti verslą, įsigyti automobilį ar atnaujinti būstą. Finansų ekspertai tikina jaučiantys lietuvių finansinės būklės pagerėjimą ir norą išleisti per karantiną sukauptas santaupas būtiniems pirkiniams ar pasiskolinti svarbioms, buitį bei gyvenimo kokybę pagerinsiančioms sritims.

Pandemijai įsibėgėjus „Baltijos tyrimai“ atliko šalies gyventojų apklausą, kurios rezultatai parodė, kad 25 proc. gyventojų kurį laiką taupė būsto statybai ar remontui. Tai daugiausiai 30-49 metų amžiaus asmenys, gyvenantys miestų ar rajonų centruose, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimas, dirbantys gyventojai, savo šeimos finansinę padėtį vertinę patenkinamai.

Remiantis tyrimo rezultatais, 16 proc. respondentų pastaruoju metu pinigus kaupė stambiems pirkiniams: buitinei technikai, automobiliui, baldams, naujam kompiuteriui ar išmaniajam telefonui. Šioms reikmėms taupyti lėšas rinkosi tiek moterys, tiek vyrai, gyvenantys didmiesčiuose bei mažesniuose miesteliuose.

Bendrovės „Credit Service“, valdančios vartojimo kreditų prekės ženklą „Vivus.lt“, direktorė Giedrė Štuopė teigia, karantino metu daugybė žmonių turėjo galimybę sutaupyti, išmokti tinkamai planuoti bei valdyti savo asmenines ar šeimos pajamas ir išlaidas, o karantino švelninimas leidžia atnaujinti planus.

„Vasariška nuotaika bei situacijos dėl COVID-19 šalyje pagerėjimas lemia žmonių poreikį pagaliau imtis prieš kurį laiką susiplanuotų darbų ar pirkinių. Pastebime, kad dalis gyventojų kol kas baiminasi investuoti į stambius pirkinius, todėl pradeda gerinti buitį nuo smulkesnių atnaujinimų: vietoje viso būsto remonto pasirenka įsigyti naują skalbimo mašiną, lovą ar virtuvės komplektą ir taip dalinai atsinaujinti buitį. Taip pat, per karantiną vengę įsigyti naują kompiuterį ar telefoną, tai suskumba padaryti dabar, nes daugelis pardavėjų skelbia akcijas“, – aiškina finansų ekspertė.

Pasak jos, karantino metu gyventojai buvo priversti atidėti daugybę planų vėlesniam laikotarpiui, mat imtis pokyčių neleido ir kuriam laikui užsidariusios parduotuvės bei neaiški ekonominė padėtis. G. Štuopės manymu, nemažai žmonių sunkmečiu pradėjo ruoštis „juodai dienai“ ir kaupti santaupas, kurias, praėjus sudėtingam etapui, ėmė investuoti į planuotus pokyčius. Finansų ekspertė teigia pastebėjusi, kad tokioms investicijoms, kaip dalinis būsto atnaujinimas ar nemažai išlaidų reikalaujantys pirkiniai, piliečiai linkę išleisti turimas santaupas, o trūkstamą sumą pinigų pasiskolinti.

Apklausos duomenys rodo, jog iš giminių, artimųjų, draugų, banko ar vartojimo kredito bendrovių pastaruoju metu skolinosi 29 proc. gyventojų, kurie jautė poreikį įsigyti brangesnių pirkinių, investuoti į būstą ar verslo kūrimą. 26 proc. respondentų nurodė pinigus skolinęsi būsto atnaujinimui ar remontui, naujiems baldams, buitinei technikai. Penktadaliui (21 proc.) gyventojų lėšų prireikė buto, namo ar kotedžo įsigijimui, o šeštadalis (17 proc.) skolinosi perkant transporto priemonę. 16 proc. piliečių pinigus naudojo naujam kompiuteriui ar išmaniajam telefonui įsigyti.

G. Štuopė pastebi, kad sušvelnėjus karantino sąlygoms juntamas klientų srautų augimas ne tik dėl iškilusių poreikių, tęstinų planų, bet ir dėl padidėjusios suteikiamos sumos, pakilusios net iki 15 tūkst. eurų. Pasak jos, tai leidžia jaustis drąsiau planuojant vasaros remonto darbus, automobilio atnaujinimą ar stambesnius pirkinius.

„Mūsų kasmet užsakomo tyrimo duomenys rodo, kad 24 proc. gyventojų dažniau renkasi pinigų pasiskolinti iš vartojimo kredito bendrovių nei iš bankų. Tai lemia ne tik patrauklesni pasiūlymai, bet ir greitesnis aptarnavimas, lankstesnės sąlygos. Džiaugiamės, kad klientai pasitiki mumis bei pastangomis suteikti jiems kuo geresnes sąlygas įgyvendinti užsibrėžtus planus“, – aiškina finansų ekspertė.

Apklausa buvo atliekama 117 šalies vietovių, iš viso apklausta 1030 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų.