Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė

Moksleivių dainų šventė „Mūsų vardas – Lietuva“ tęsia tradicijas

dainu sventeLiepos 6 – 8 d. Vilnius skambės nuo jaunų balsų – į sostinėje vyksiančią Moksleivių dainų šventę „Mūsų vardas – Lietuva“ sugužės per 20 tūkstančių dainorėlių ir šokėjėlių iš visos Lietuvos. 

Šventiniai renginiai prasidės jau liepos 4 d. Seimo rūmuose 13 val. bus atidaryta moksleivių dailės darbų paroda. Liepos 5-osios popietę sostinę drebins pučiamųjų orkestrų paradas. Muzikantai gros ir žygiuos Rotušės aikšte ir Gedimino prospektu iki Mindaugo paminklo. 

Liepos 6-ąją sostinę jaunųjų muzikantų klegesys žadins nuo pat ryto. Senamiesčio gatvėse vyks folkloro kolektyvų pasirodymai, įsiliesiantys į Valstybės dienos minėjimo renginius, lydimus vėliavų parado, pučiamųjų maršų, skraidyklių šventės. 19 val. margaspalvė minia rinksis Vingio parke, kur nuskambės pirmieji Dainų dienos akordai. Valstybės dienos proga 21 val. šventės dalyviai, žiūrovai, svečiai ir visa Lietuva drauge vienu metu giedos Tautinę giesmę. 

Dainų dieną skambės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio harmonizuotų lietuvių liaudies dainų, senovinių Dainavos krašto liaudies dainų muzikinės kompozicijos bei Vytauto Kernagio trijų dalių muzikinė kompozicija „Baltas paukštis danguje”, dainuojančių Baltijos sesių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos dainų pynė, lietuvių liaudies ir kompozitorių dainos.

Liepos 7-ąją 19 val. Vilniaus „Siemens“ arenoje Šokių šventėje „Laiko vaikai“ suksis jaunieji šokėjai. Liepos 8 d. 22 val. Kalnų parke skambės Moksleivių dainų šventės finaliniai akordai – ansamblių vakaras „Tai gražiai, gražiai mane augino“. Į visus renginius jau galima įsigyti bilietus, kuriuos platina www.tiketa.lt.

Dėl 2012-ųjų Lietuvos moksleivių dainų šventės organizavimo vyko aštrūs debatai. Šiemet jos biudžetas gerokai mažesnis – vietoj įprastai skiriamų 8 mln. litų skirti tik 5. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patikino, kad šventė dėl to nenukentės. Rengėjai taupo viešųjų pirkimų būdu pigiau pirkdami organizacines paslaugas. „Šventė vyks taupesniu režimu, tačiau meninė programa nebus trumpinama. Tikiu, kad racionaliai leidžiant pinigus ir su mažesniu biudžetu galima surengti puikią šventę, į kurią suvažiuos keliasdešimt tūkstančių moksleivių ir dešimtys tūkstančių svečių“, – sakė G.Steponavičius. 

Nacionalinės dainų ir šokių šventės – unikalus reiškinys, išlaikęs tradicijas Baltijos šalyse. Pilietiniu ir politiniu požiūriu dainų ir šokių šventės visada buvo tarsi slaptas ginklas nacionaliniam identitetui palaikyti ir nepriklausomybės siekiams ginti. Tai, kad trijų Baltijos šalių nepriklausomybė buvo atkurta „dainuojančios revoliucijos“ keliu, yra ir dainų švenčių pasėtos pasaulėjautos nuopelnas. 

Dainų ir šokių šventės tradicija Lietuvoje gyvuoja nuo 1924 m. 2003 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos dainų šventės buvo pripažintos šedevru, vertu įrašyti į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą. Lietuvos moksleivių dainų šventės rengiamos nuo 1964 m. Moksleivių dainų šventės direktorius Romualdas Kondrotas įsitikinęs, kad be jaunimo švenčių nebus ir suaugusiųjų dainų švenčių

Nacionalinė dainų ir šokių šventimo tradicija yra tautinio kultūrinio identiteto išraiška, besiremianti masiniu meno mėgėjų – choristų, šokėjų ir muzikantų – judėjimu. „Įdomu, kad nors Lietuvoje gyventojų mažėja, šokančių ir dainuojančių procentiškai net daugėja“, – pastebėjo R. Kondrotas.

Kretingos.info

(Visited 39 times, 1 visits today)